atslūgti

atslūgti
atslū́gti intr. Š, Rtr, NdŽ; M, L 1. J nusekti: Upė jau atslū́go – bus galima maudytis Ml. Truputį atslū́go [v]anduo Krs. Po lytaus buvo upė par krantus išlipusi, bet greitai tvanas atslū́go Klp. Atslūgo [ežeras], kaip įspėjo jo vardą Kos196. | Iš skruostų atslūgsta (nuteka atgal) kraujas . 2. Q452, SD369,387, N, K, Sut, RtŽ atsileisti (apie sutinamą), subliukšti: Atslūgsta skaudulys R, . Votis, pakūnys, spaugas, skaudulys atslū́go J. Buvo ranka suputusi, dabar jau atslū́go Vkš. Skaudulys buvo bepradedąs augti, al atslū́go Lkv. Taip buvo suputęs kaip avilys, bet, pridėjus šutintų liubystrų, putmenys atslūgo Škn. Atslūgus geresnė koja Ps. Šiandien tinimas jau biskį atslūgo Vv. Per naktį atslū́gsta, per dieną vėl sutinsta koja Upn. Vakar dar labai buvo ištinęs žandas, šiandien kiek atslūgo Vs. Jo gumbas jau visai atslū́go . Perėjo, atslū́go ta pėda, ale primint negalėjau KzR. 3. sumažėti (apie skausmą): Pirma skaudėj[o] ir ranką, ale dabar atslū́go Vlk.pasijusti geriau, pasitaisyti: Labai sirgau, dar̃ atslū́gau ir geriau miegu Dbč. 4. atsileisti, sumažėti, nukristi: Šiandien šaltis jau atslū́go Mžk. Vėjas vakare atslūgsta prš. 5. prk. prarasti įkarštį, aprimti, sumažėti, praeiti: Atslūgo noras Šts. Buvo jau beįnirstąs lygti, bet atslū́go Plt. Jis pirma buvo baisiai ant manęs užpykęs, bet dabar jau atsluñga . Grėtės vakarykštis pyktis ant uošvienės lyg ir atslūgęs I.Simon. Vasarą, atslūgus laukų darbams, Akvilė su Keršiu iškėlė vestuves J.Avyž. Su skausmu pamažu atslūgo ir pyktis K.Saj. Pamatė merga berną – ir atslū́go (nustojo nervintis) Pv. Kap jy išej[o], tai jau aš atslūgau, o tai nei bėk, nei rėk Pv. Atslūgo pirmieji įspūdžiai . Atslūgo reakcija . 6. prk. atšalti, imti šalintis, vengti: Pyko žmonys i nu darbo atslū́go Lnk. Ans jau ar atslū́gęs nu tos Rozalijos, ar nebeinąs Plt.
◊ ragaĩ atslū́go praėjo noras: Jau, sako, atslū́go ragaĩ su statybom jam Slm.
širdìs atslū́gsta praeina pyktis, neramumas: Bet pareinu, pamatau, ir atslūgsta širdis, tik skaudu ir graudu pasidaro V.Krėv.
\ slūgti; apslūgti; atslūgti; įslūgti; nuslūgti; paslūgti; praslūgti; prislūgti; suslūgti; užslūgti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • atslūgti — vksm. Pótvynis, ùpė jaũ atslūgo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atslūginti — atslūgìnti 1. BŽ590, Gršl caus. atslūgti 2: Ana slūgstė, kol atslūgìno spaugą, votį J. Kojos baisiai sutino, ligoninė[je] atslūgìno Snt. Dėjo kumpresus, tepė, atslūgìno [sutinimą] DūnŽ. Druska su smala vilnono[je] skiautė[je] atslūgina… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsėsti — intr. Rtr 1. užimti sėdimą padėtį: Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten Ch1Mt15,29. | refl. H, B, Sut, RtŽ, LL312, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Atsisėdo Petras ant suolo Žem. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik Dl. Bėgs, bėgs, tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsliūgti — 1. žr. atslūgti 2: Per nosis kad patraukė dūmų, tada jos (pakilusios kirmėlės) atsliūgo Upn. Atsliūgo putmenės nu bičių pikio DūnŽ. | prk.: Regis, kad galvoj atsliūgo (prablaivėjo protas), kaip saulė apišvietė Trgn. 2. žr. atslūgti 5: Nuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusėsti — nusėsti; Q12, R204, Sut, L 1. tr., intr. DŽ, NdŽ daugeliui užimti sėdimą vietą: Vaikai suolus nusėdo, nėr kur nė senesniam atsisėsti Ėr. Par kermošių visas Lėvenio pakriaušis būdavo moterių nusėstas Skrb. Nusėdo suoleliais broleliai (d.) Prl. ^… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apslūgti — intr. 1. Š, Rtr kiek nusekti: Vanduo apslūgo upė[je] J. Aš palaukiau apie valandą laiko, kol potvynis kiek apslūgo J.Balč. 2. K aplink atsileisti (apie sutinimą). slūgti; apslūgti; atslūgti; įslūgti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrimti — 1 aptrìmti intr. 1. Š, NdŽ, KŽ, OGLII321 kiek aprimti, atslūgti, apmažti: Aptrìmo sopulys BŽ169. Skaudėjimas aptrìmo J.Jabl(Vlkv). 2. Ser aptilti. 3. Dg, Mrs, Vlk apšilti, apdrungti: Jau vanduo aptrìmęs – seksis eit maudytis Ūd. Gali praustis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitinti — 2 atitìnti intr. atslūgti tinimui: Po kirmėlės įkandimo koja neatatiñs Lb. Nuo gyvatės pakalbėjo – tuoj atatìno Kp. To rožė tuoj atatìno Kp. tinti; aptinti; paaptinti; atitinti; ištinti; nutinti; patinti; pa …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkristi — atkrìsti intr. 1. atpulti šen: Akmuo krisdamas lig pat kojų atkrìto Als. 2. atvipti: Akys kaip šuliniai, lūpa atkritusi Žem. Lūpa atkrito kaip senos kumelės J.Balč. Ir lūpa atkrito besiklausant Šts. Apatinis žandas tik dreba atkritęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”